šūst

šū́st interj. RŽ, DŽ¹ 1. OG460 šast (smarkesniam šuoliui, šoktelėjimui, stryktelėjimui nusakyti): Šū́st tiktai nuo suolo Ds. Šuva iš po tiltelio šmūkšt, arklys šonan šū́st, o aš nuo arklio dribt ir nudribau Ds. Kiškis tik šū́st iš vagos ir nukūrė par lauką Sml. Tik šū́st avelė ratuosan Grv. Dar nespėjau parodyt [saldainių], tuojau vaikai šū́st šū́st nuo lovų Srv. 2. strykt (staigiam pašokimui, atsistojimui reikšti): Šū́st ir atsistojo iš lovos Ds. Šū́st! pats supykęs pašoko BM268. 3. FrnW pašovimui į krosnį nusakyti: Šū́st pečiun ir anšovė (ps.) Grv. 4. šliūkšt (vandens šliūkštelėjimui reikšti): Tada tik šū́st vanduo – toj vietoj, kur skelbė (skalbė), pasidarė ežeras Krn. 5. švyst (numetimui nusakyti): Tik šū́st šieno pleką an galvos Dg. 6. nuslydimui, nukritimui reikšti: Vaikas šū́st ir įkrito į vandenį NdŽ. Tie kaip šoks į griovį, o jis šūst su mėšlo kaupu žemėn V.Bub. Tik šū́st in duobę ir inkrito Jz. 7. kartojant nusakomas blaškymasis į šalis: Arba kieme ką dirbant – užeina – ir šūst į vieną pusę, šūst į kitą, suspurda, suplasnoja kaip višta, kažkokiam kvaituliui užėjus J.Paukš. 8. šiūst (plaukų pasišiaušimui nusakyti): Šū́st tik man ant galvos plaukai NdŽ. 9. staigiam, netikėtam, nelauktam veiksmui nusakyti: Tai taziką žuvų tik šū́st pirkion Dg. Į mūsų kelią šū́st ir užsukė Ssk. Šū́st išsilaužė ėglį muštienai gyvatei Sug. Tik šū́st – svečio ir nebėr Ds. Tik ir vėl šūst ir nutraukė kailinius LTR(Ds).